Fėjų grybukai (ne)gražiais vardais

Palei takelį, kuriuo dažniausiai keliaujam į mišką, ant seno kelmo gyvena mieli maži grybukai, susiglaudę tankiais pulkeliais, ant plonų kotukų keliantys dailiai klostytas pilkas kepurėles. Lyg pabirę iš pasakų knygos iliustracijų. Mes jau seniai buvom pažįstami, bet tik “iš matymo“, nes vardo nežinojau. Dabar jau žinau, bet truputį norėčiau atžinot atgal. Taigi, susipažinkit ir jūs – tai išsėtinis mėšlagrybis (Coprinellus disseminatus). Kaip šlapiu skuduru per visą pasakų romantiką – tekšt!

Anglakalbiai juos vadina fairy (ink) cap. Nors imk ir pažaliuok iš pavydo. Beje, keltų mitologijoje grybai ir fėjos turi labai glaudų ryšį. Vieta, kur grybai auga ratu, vadinama fėjų arba elfų ratu. Ilgai tikėta, kad tokie ratai atsiranda ten, kur naktį šoka fėjos, o paprastam žmogui ten įžengti mirtinai pavojinga. Dabar jau žinom, kad ratu grybai auga dėl labai žemiškų priežasčių – grybiena augdama išnaudoja maistines medžiagas ir lėtai iš centro plinta į išorę, kur tų medžiagų daugiau. Bet truputį mistikos dar niekam nepakenkė. Bent jau man patinka jos pasilikti.

Ankstyvą pavasarį, maždaug tuo pat metu, kai pražysta pirmosios žibutės, drėgnose vietose nesunku pastebėt skaisčiai raudonus nedidelius grybukus. Tai raudonoji arba austriškoji plačiataurė (atitinkamai – sarcoscypha austriaca arba sarcoscypha coccinea). Atskirt jas be mikroskopo faktiškai neįmanoma, todėl rašau abi rūšis. Labai retai, bet pasitaiko geltona ar net balta šitų grybų forma. Angliškai (neatspėsit!), jie žinomi kaip scarlet elf cup. O aukštaičiai šituos grybukus vadindavo gegutės bateliais. Gaila, kad toks gražus vardas visuotinai neprilipo, būtų taip lengva prisiminti ir vaikus išmokinti.

Kitas labai ryškus bet geroookai mažesnis grybas – citrininė geltontaurė (bisporella citrina). Kaip angliškai? Surprise surprise – yellow fairy cup! Kaip ir raudonieji giminaičiai, jie auga ant pūvančios medienos. Tik ne iš samanų kyšo, o mažais geltonais taškučiais nubarsto ant žemės gulinčius rąstus ir šakas.

Dažniausiai randu visai mažytes apvalainas geltontaures, bet paaugusios jos įgauna dubenėlio formą. Įdomu ar pas mus jos kada nors užauga didesnės nei pora milimetrų? Aš didesnių dar nemačiau.

Lietuvoj galima aptikti ir melsvai žalios spalvos paprastuosius žaliagrybius (chlorociboria aeruginascens), kuriuos anglakalbiai vadina green elf cups. Žaliagrybio vaisiakūniai mažiukai – tik 0,5 – 1 mm skersmens, bet pats grybas įspūdingas kita savybe – tamsoje jo grybiena švyti. Gal todėl dar gyvai ir nemačiau, kad ieškau dieną? Jeigu vaikštinėdami miške rasit ryškiai žalią rąstą, labai gali būti, kad jame auga žaliagrybis. Jeigu nesinori tamsos laukti miške, galima gabalėlį parsinešti namo ir užsigesinus šviesą pažiūrėti. Medieną reikėtų laikyti drėgnai, bet ne per drėgnai – švytėjimo procesui vykti reikalingas ir vanduo, ir deguonis.

Nežinau ar šitame gyveno žaliagrybis – kai dariau nuotrauką dar nebuvau tokio girdėjus, bet jau nujaučiau, kad tokia spalva gali būt kokio nors grybo darbas. Internetuose pateikiami pavyzdžiai su žaliagrybiu paprastai atrodo gerokai melsvesni – turkio spalvos.

O kad jau kalbam apie tokias grybiškas svajones, pasigirsiu, kad viena pagaliau išsipildė – suradau koralinės formos grybą. Taurinis žvakidėlis (artomyces pyxidatus) – vienas iš kelių pas mus augančių tokio tipo grybų. Jį lengva atskirt iš karūnos formos viršunėlių, pagal kurias gavo anglišką vardą – crown (tipped) coral. Lietuviški šaltiniai rašo, kad nevalgomas, bet įvedus lotynišką pavadinimą paieškoj pasipila receptai. O Wikipedia rašo, kad valgomas net žalias. Gal reiktų grįžt ir paragaut?

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

Create your website with WordPress.com
Pradėkite
%d bloggers like this: