Motyvacija

Mokytis, dirbti, sportuoti, atsikelti laiku, pasigaminti salotų prie pagrindinio patiekalo, susitvarkyt stalčius, išsivalyt tarpdančius siūlu. Pajudint pirštą (būna dienų kaip tyčia). Viskam reikia motyvacijos. Kas per biesas ta motyvacija ir iš kur jos paimt?

Prikurta visa šūsnis teorijų apie tai. Kad ir garsioji Maslow piramidė – sudėliojanti žmonių poreikius svarbumo tvarka. Bet man įdomiau kas motyvuoja žmones, kurie jau palypėję bent porą laiptelių link piramidės viršaus, ir yra, kaip tam sovietiniam eilėraštuke, “sotūs, laimingi, šiltai aprengti“. Kitaip sakant, kur paslėptas tas mygtukas, kurį paspaudus aš užsimanysiu eit smagiai padirbėt, o mano dešimtmetis neragintas nustraksės mokytis.

Pagal kilmę motyvacija būna vidinė ir išorinė. Pirmosios pavyzdys – man patinka gaminti, todėl laisvalaikiu kepu pyragus. (Meluoju, aišku). Antrosios pavyzdys – man labai reikia pinigų, todėl laisvalaikiu kepu pyragus pardavimui. (Ne nu, nekepu aš jokių pyragų). Tyrimais įrodyta, kad išorinė motyvacija gali labai sėkmingai užmušti vidinę. Turbūt todėl dabar madinga išorinės motyvacijos nemėgti, bet reikia pripažinti, kad ji yra priežastis, dėl kurios pasaulis sukasi. Dauguma žmonių dirba, nes nori uždirbti, dauguma vaikų mokosi, nes taip tėvai liepė ir t.t. Tiek atlygis, tiek bausmė yra labai apčiuopiami ir pakankamai efektyvūs, net jeigu daug malonumo ir nesukelia.

Bet mes visi norim mėgautis tuo, ką darom, taip? Džiaugtis procesu. Pasinerti į mėgstamas veiklas. Drąsiai priimti iššūkius. Visos šitos skambios frazės iš esmės nusako vidinę motyvaciją. Aš auginu kambarines gėles, nes man tiesiog labai patinka. Persodint, laistyt, apkarpyt kartais, apuostyt kai žydi. Patinka gyvent namuose, kur kiekvienas šviesus kampas pamažu virsta žaliu šabakštynu. Tik kaip perkelt tą jausmą į kitas veiklas? Ar apskritai tas įmanoma? Ko reikia, kad vidinė motyvacija apskritai kiltų?

Taigi, vidinės motyvacijos šventoji trejybė:

  • Susidomėjimas. Yes, captain obvious!
  • Pasitikėjimas savo jėgomis. Irgi gana akivaizdu, nes netikėjimas sėkme – bene stipriausias įmanomas demotyvatorius.
  • Autonomija arba kontrolės lokusas. O čia jau įdomu. Žmonės su vidiniu kontrolės lokusu jaučiasi galintys kontroliuoti ar įtakoti įvykius savo gyvenime, o žmonės su išoriniu kontrolės lokusu priskiria įvykius išorinėms aplinkybėms ir nesijaučia turintys jiems įtakos. (Panašu, kad psichologai turi įtartiną pomėgį skirstyt dalykus į vidinius ir išorinius). Labai stipriai apibendrinus galima sakyt, kad žmonės, kurie jaučiasi labiau kontroliuojantys savo gyvenimą, yra labiau motyvuoti, nes tiki, kad įdėtos pastangos duos geidžiamą rezultatą. Kitaip sakant, autonomija ir motyvacija vaikšto susikibusios rankutėm.

Grįžtam nuo teorijos ir bad grammar puns į realybę. Dabar jau be hipotetinių pyragų. Bene didžiausias mano iššūkis paskutiniu metu – kaip padaryt, kad vaikis mokytųsi ne vien tai, kas jam patinka, o dar bent biški ir tai, kas, mano nuomone, jam bus reikalinga. Ak, tas švelnus motiniškas polinkis į manipuliacijas… Kaip ten bebūtų, planas gaunasi gana aiškus:

  • Sudominti. Sudėtinga bet įmanoma. Daug būdų prigalvota kaip sudomint vaikus. Unschooleriai turi metodą, vadinamą strewing – kai visur ant akių išdėliojami dalykai, kurie gali sukelti susidomėjimą – čia nauja knyga, čia kažkoks įrankis, o ten – medžiagų ar priemonių dėžė. Tokie savotiški susidomėjimo spąstai, kuriuos paspendus reikia kantriai laukt ir tikėtis, kad įklius. Bet apie sudominimo būdus gal kitą kartą plačiau parašysiu.
  • Įkvėpti ir palaikyti pasitikėjimą savimi. Prisipažinsiu, šitas man baisiai sunkiai sekasi. Gal todėl, kad pati savim nepasitikiu visai. Kaip ten sako – obuolys nuo obels… Ir iš tikrųjų, išmokyt kitą to, ko pati nemoki – uždavinys keblokas.
  • Palikti erdvės autonomijai. Šitas irgi nelengvas. Ypač su mokymo idėjos bagažu, kurį visi nešamės iš savo vaikystės. Kokia dar autonomija, kai “yra žodis reikia“?! Atsimenat šitą frazę iš mokyklos laikų? Ir jos intonaciją. “Motyvuojanti“, ane? Turbūt nemažai priklauso nuo charakterio, bet nei man, nei mano vaikiui neveikia išorinis spaudimas. Mes tokie, kaip čia švelniau pasakyt, maištautojai. Čia dar viena tema platesnei rašliavai – kaip mes bandom padaryt, kad ir avis būtų sveika ir vilkas sotus (arba, kaip neuždusinant vaiko vidinio kontrolės lokuso, nuvairuot jį į veiklas, kurios jam mažai arba visai neįdomios).

Kalbant apie vidinę motyvaciją, negalima nepaminėt dar vieno burtažodžio. Pozityviojoje psichologijoje yra tokia srauto teorija (angl. flow). Terminas “srautas“ nusako būseną, kai žmogus užsiima savo mėgstama veikla ir pasineria taip, kad nebenori atsitraukti. Tam reikia, kad veikla nebūtų nei per sudėtinga (nemaloniai sunki), nei per lengva (nuobodi). Veikla, kurios metu pasiekiama srauto būsena, automatiškai tampa vidiniu motyvatoriumi.

Taigi, prisideda ketvirtasis punktas:

  • Sudaryti sąlygas srauto būsenai. Ne tik atsirasti, bet ir nepertraukiamai vykti. Įdomiausia čia, kad pati veikla net nebūtinai turi būt mėgstama. Kartais toks įsitraukimas, savo kompetencijos pojūtis ištinka net darant kokį nors neįdomų darbą “iš reikalo“. Ir tada jis pasidaro truputį įdomesnis. Kitą kart jau lengviau jo imtis ir daugiau šansų vėl patirti tą malonų jausmą, kai laikas sustoja, o darbas tirpsta rankose.

Ir čia grįžtam prie tos nemadingos išorinės motyvacijos. Taip išeina, kad ją protingai panaudojus visai įmanoma po truputį užauginti jos madingesnę sesę. Kitaip sakant, čia, kaip ir visur, svarbus yra protingas balansas. Ir sąžiningas rezultato įvertinimas. Jeigu prieš nosį pakabinta morka padeda išsijudint, tai kodėl jos nekabinti?

Su tokia džiugia gaida baigiu prokrastinuoti ir einu darbų dirbti. Tuoj šituos mokslingus punktus prisitaikysiu sau pačiai, ir namuose susprogs produktyvumo bomba.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

Create your website with WordPress.com
Pradėkite
%d bloggers like this: